Apie tai, kas gadina gyvenimą



Stresą, įtampą, baimę ar kitas neigiamas emocijas ugdymo proceso metu jaučia ne tik mokiniai, bet ir jų tėvai bei ugdytojai. Dažniausiai šios emocijos išprovokuoja nepageidaujamas reakcijas, netinkamą elgesį, tampa esminiu trukdžiu siekiant aukštesnių rezultatų ar tinkamai atlikti savo darbą. Dingsta motyvacija eiti į pamokas ar darbą, kartu ruošti namų darbus, skaityti, tampame nervingi, keliame balsą, jaučiame nervinį drebulį, akyse tvenkiasi ašaros, raižo pilvą… Vardinti galima daug ir ilgai. Ypač ši tema aktuali pavasariop, kai artėja įvairių patikrinimų ir egzaminų maratonas. Kaip visa tai laiku pastebėti, suprasti, koreguoti ir neleisti paveikti produktyvumo?

  1. Pažink savo priešą

Kad išmoktume skaityti, turime pažinti raides. Taip pat yra ir su emocijomis. Tik jas pažinę, suvokę galime prisijaukinti, įveikti nepageidaujamus padarinius, kuriuos jos išprovokuoja. Todėl – aiškiai sau įvardinkime, ką šiuo metu išgyvename. Pyktį? Liūdesį? Nusivylimą? Nerimą? Baimę? Neužtikrintumą? Abejonę? Atsakymas turi būti kuo tikslesnis, nebijokime pasiknaisioti savo pojūčių labirintuose ir atrasti daugiau nei vien jaučiuosi blogai. Juk tik gerai pažinę priešą esame pajėgūs jį įveikti.

2. Kur šuo pakastas

Emocijos identifikacija yra labai svarbiau, tačiau ne mažiau svarbu taip pat nuodugniai sau atsakyti, kas tiksliai ją kelią. Ir vėl reikėtų netinginiauti ir skirti daugiau dėmesio saviianalizei. Taip, galima apibūdinti trumpai ir aiškiai: egzaminai. Bet juk egzaminai kiekvienais metais vyksta jau kelis dešimtmečius ir iki šiol nei streso, nei baimės, nei nemigos nekėlė. Taigi, kas iš tikrųjų? Neramu, nes nežinau, kaip viskas vyks techniškai? Baisu, nes jaučiuosi nepasiruoši kažkurios temos? Stresą kelia oficialumas? Gąsdina vertinimo subtilybės? Visa tai labai svarbu, nes radus tikslią priežastį, nesunkiai galima ją pašalinti.

3. Ir ką su visu tuo daryti

Aiški emocija, aiški jos priežastis. Liko lengviausia – padirbėti. Dažniausiai pasirodys, kad turime visas galimybes neigiamų pojūčių atsikratyti: daugiau pasimokyti konkrečią temą, susirasti vertinimo ar vykdymo instrukciją, paklausti tėvų, ugdytojų ar kolegų patarimo ir kt. Pavyzdžiui, žinau, kad man nerimą kelia tai, jog turėsiu garsiai kalbėti nepažįstamiems žmonėms ir, tikėtina, sulauksiu klausimų, į kuriuos bijau neatsakyti. Ką galiu padaryti? Iki įskaitos likusį laiką savo kalbą repetuoti su visais, kas tik yra pajėgus klausyti: paskambinti močiutei, tetai, pusseserei… Kuriems, beje, gali ir klausimų kilti! Taip turėsiu progą iš anksto pasiruošti ir galėsiu numatyti, ko manęs paklaus egzaminuotojai.

Žinoma, galiu ir nieko nedaryti. Bet paprastai neatpažintos ir neprijaukintos emocijos randa kelią iš mūsų organizmo ir prasiveržia pačiu netinkamiausiu būdu ir laiku, sukelia negalavimus, skausmus, gali provokuoti netinkamą elgesį, agresiją, trukdyti pasinaudoti turimomis žiniomis, sukelti nervinius tikus, kilusiai energijai realizuoti organizmas netgi gali atlikti nevalingus pasikartojančius judesius. Rezultatas: drebančios rankos, plyštančios galvos, nevalingas lupų kramtymas, trepsėjimas, tušti egzamino užduočių lapai. Žodžiu, gyvenimas apsunkintas taip, kaip tik įmanoma.