Straipsniai

O apie tai, kad vaikai neskaito knygų, galima išgirsti tikrai daug… Na, neskaito. Net į rankas nepaima. Tenka versti, kad bent pirmą skyrių atsiverstų. Nuolat skaičiuoti įveiktus puslapius. Juk jiems galvose tik telefonai,  kompiuteriai, žaidimai. Daugiau apie nieką negalvoja! Būtų neteisinga nesutikti. Lygiai taip pat, kaip ir laikyti tokį elgesį
Technologijų amžius, išmanioji kasdienybė, zet ir alfa kartos bei kiti gąsdinantys žodžiai su kuriais nuolat tenka susidurti. Pažangi realybė, kurioje suaugusiesiems kartais taip sunku apsiprasti. O gal, tiksliau, taip sunku suvokti, kad ši realybė priklauso nebe jiems. Įvairaus dydžio kompiuteriai ir kiti išmanieji įrenginiai veikia ne tik kaip bendravimo priemonės,
Kad vaikas nuolatos žaidžia kompiuterinius žaidimus, visa esybe yra persikėlęs į virtualiąją erdvę, o sugrįžęs iš jos ima krėsti šunybes, tampa nesukalbamas ir apskritai nesuprantamas, galima išgirsti iš daugybės mokyklinio amžiaus (o kartais ir jaunesnius) vaikus auginančių tėvų. Kas šis, it nepagydoma liga, apninkantis reiškinys? Kaip visa tai vyksta? Paprastai,
Skaitymo ir rašymo sutrikimas kamuoja gana didelę dalį Lietuvos vaikų. Statistiškai nustatyta, kad maždaug kas dešimtas šalies mokinys skundžiasi jo keliamais sunkumais. Tiksliau, pats vaikas šio sutrikimo požymių gali nė nejusti, ypač tame amžiuje, kuriame juos lengviausia mažinti, todėl tuos sunkumus pastebėti ir identifikuoti tenka tėvams. Skaitymo ir rašymo sutrikimo
„Veikiausiai, tai būtų galima pavadinti Pagranduko sindromu“, – susimąsčiau visai neseniai, ruošdamasi pupui (dešimtoje klasėje laikomam egzaminui). Ruošdamasi? Taip, ruošdamasi, nes norėdama padėti kitam, pirmiausia, privalai suprasti tiek, kiek supranta kitas, ir priešingai, nesuprasti to, ko ir jis nesupranta… Išmokti nesuprasti to, kas tau atrodo elementaru, yra kone pati sunkiausia