Per atostogas dirbti reikia ar nereikia? Štai kur klausimas!



Nors vasaros atostogos sparčiu žingsniu juda į pabaigą, jos tikrai nėra vienintelės per ilgus mokslo metus. Dažnai kyla klausimas, kaip organizuoti vaikų laiką? Leisti jiems netrukdomai ilsėtis ar visgi tęsti mokslus be didesnių pertraukų? Vienareikšmio atsakymo nėra. Jis visada priklauso nuo individualios situacijos.

Darbas po darbo

Pirmiausia, reikėtų pamėginti įsivaizduoti, kad laikas mokykloje – tai laikas darbe (mažesnis žmogus – mažiau laiko, tačiau esmė ta pati). Grįžę po darbo ar gavę taip ilgai lauktas kelias savaites atostogų mes mažiausiai norime išgirsti apie papildomus mažyčius, trumpučius, mums patiems naudingus darbelius laisvu laiku. Lygiai taip pat jaučiasi ir vaikai. Jie tikrai jaučiasi nusipelnę poilsio, nes daug ir sunkiai dirbo. Palaikome, ypač tais atvejais, kai jie tikrai daug ir sunkiai dirbo. Vis dėlto, psichologai nesiūlo vaikui įteigti, kad laikas darželyje ar mokykloje yra lygus laikui darbe. Mat mokslas yra tai, iš ko naudą gauname patys ir tai savaime turėtų būti suprantama kaip atlygis. Todėl pirmiausia – sunkiausia, reikia siekti suformuoti mokymosi kaip išskirtinės galimybės, prizo logiką, o tada jau galima vertinti pagal konkrečią situaciją.

Jei papildomi užsiėmimai  reikalingi spragoms užpildyti, atostogos tam – pats tinkamiausias laikas, todėl kad nereikia laviruoti tarp medžiagos mokykloje ir individualių spragų. Laiko yra gana daug, nereikia skubėti ir dalinti dėmesio – maksimali koncentracija į tai, kas neaišku, nesuprantama. Jokio streso kažko nespėti ar įtampos dėl to, kad dar laukia krūva namų darbų.

Siekiantys geresnių mokymosi rezultatų nesudėtingai su papildomu krūviu susidoroja ir mokslo metų metu. Būtent šie ir yra tie sunkiai dirbantys, kurie poilsio tikrai nusipelnė. Be to, dažnai šiems mokiniams užtenka gairių, kuriomis vadovaudamiesi jie puikiai pasiruošia naujiems mokslo metams ir savarankiškai.

Kiek kitokia ir išskirtinio dėmesio verta yra specialiųjų užsiėmimų situacija. Vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymosi pertraukos yra nenaudingos, kadangi šie vaikai moka tai, ką nuolat kartoja. Kitaip tariant, kuo ilgesnė pertrauka – tuo mažiau žinių išlieka, o kartais stebimas ir regresas (pavyzdžiui, skaitymo sutrikimą turintys vaikai ima prasčiau skaityti).

Reziumuojant, poilsis būtinas, bet didesnis atotrūkis nuo ugdymo gali būti žalingas, todėl visada skatinu per atostogas maksimaliai įsitraukti ir šeimos narius – pagal rekomendacijas skaityti, kartoti, žymėti svarbiausius dalykus. Svarbiausia ne kokia forma bus kartojama, o kad apskritai bus kartojama. Dažnai puikiai galima susidoroti ir be papildomų užsiėmimų.