Skaitymo ir rašymo sutrikimas – ar verta nerimauti?



Skaitymo ir rašymo sutrikimas kamuoja gana didelę dalį Lietuvos vaikų. Statistiškai nustatyta, kad maždaug kas dešimtas šalies mokinys skundžiasi jo keliamais sunkumais. Tiksliau, pats vaikas šio sutrikimo požymių gali nė nejusti, ypač tame amžiuje, kuriame juos lengviausia mažinti, todėl tuos sunkumus pastebėti ir identifikuoti tenka tėvams.

Skaitymo ir rašymo sutrikimo požymiai

Nors, kaip jau minėta, šis sutrikimas būdingas daugeliui vaikų, jį pastebėti nėra lengva. Skaitymo-rašymo sutrikimą turintys vaikai dažnai painioja opozicinius garsus (duslius ir skardžius, pavyzdžiui, p ir b, k ir g) taip pat dvigarsius (dažnas atvejis – ie ir ei). Pastarųjų gali neskirti nuo balsių (o-uo variantas). Jiems sunku nustatyti skiemens, sakinio ribas, dėl to skaitydami tekstą gali menkai suprasti jo prasmę. Dėl garsų painiojimo nukenčia ir rašyba. Kada šie požymiai ima ryškėti, atsakymas aiškus – vaikui pradėjus ruoštis į pirmąją klasę. Vis dėlto, čia ir slypi didžioji problema – pats tinkamiausias amžius spręsti skaitymo ir rašymo sutrikimo problemas – priešmokyklinis. Tokio amžiaus vaikai lengviausiai pasiduoda treniruotėms ir įgunda skirti garsus, suteikti jiems pavidalus. Bet kokiu atveju, nepaisant to, kada sutrikimas buvo pastebėtas ir identifikuotas, reikalingi specialūs užsiėmimai, padedantys spręsti problemas.

Ar tai disleksija?

Nors daugelyje užsienio šalių skaitymo-rašymo sutrikimas vienareikšmiai vadinamas disleksija, Lietuvoje šie terminai turi skirtingą prasmę ir skaitymo-rašymo sutrikimo kamuojami vaikai nėra laikomi dislektikais. Tačiau svarbu paminėti, kad specialistams nustačius sutrikimą, vaikui turi būti suteikta teisė mokytis ir atsiskaitinėti pagal kiek kitokius standartus. Ypač tais atvejais, kai būtina tiksliai suprasti teksto, tekstinių užduočių prasmę. Net išmanydamas teoriją toks mokinys gali jos nepritaikyti dėl labai paprastos priežasties – nesuvoktos užduoties prasmės.

Ką daryti?

Pastebėjus, identifikavus ir nustačius skaitymo-rašymo sutrikimą (tai atlikti gali tik specialistai, užsiėmimus vesti – ir lietuvių kalbos korepetitoriai), būtina su vaiku užsiimti, atlikti specialias užduotis. Labiausiai padeda tokie pratimai, kuriuos atliekant įtraukiama kuo daugiau pojūčių – vizualiniai, jutiminiai pratimai. Tokiu būdu skaitymo rašymo sutrikimą turintys vaikai ne tik mokosi garsui suteikti formą, tačiau ir geriau įsimena informaciją, nes ji pateikiama vaizdu. Įvairios garsų dėlionės, paveikslėliai, raidžių ir garsų skaičiavimo pratimai yra geriausias sprendimas norintiems įgusti nepainioti garsų. Vis dėlto, patirtis suteikia galimybę teigti, kad greta šių dalykų nepaprastai naudingi ir teorijos taikymo pratimai. Turėdamas du sprendimus, galimybę rinktis, kurį variantą pritaikyti, vaikas jaučiasi saugiau, labiau užtikrintas, todėl net jei negirdi ar abejoja dėl savo sprendimo, gali remtis gramatikos žiniomis ir įsitikinti, kuris atsakymas yra teisingas. Lietuvių kalbos korepetitoriai padės sudaryti tinkamiausią programą, pasirinkti veiksmų planą, kuriuo vadovaudamasis vaikas jausis užtikrintas ir sparčiai progresuos.