Kaip atsakyti į neatsakomus klausimus



Vaikai linkę smalsauti. Jų beribis noras pažinti pasaulį ir sužinoti VISKĄ tikrąją šio žodžio prasme verčia užduoti aibes klausimų, kurių vieni prajuokina, kiti išvargina, o štai treti – tiesiog išmuša iš vėžių. Tokių situacijų visada buvo ir net neabejoju, kad bus. Kinta tik aktualijos – tų klausimų turinys. Jas nulemia besikeičiantis gyvenimo ritmas, kasdienybė, socialinės normos ir kiti veiksniai, nuo kurių niekur nepabėgsime. Net ir tada, kai to labai norėtume. Išgirdę iš vėžių mušantį klausimą visada galime rinktis, kaip elgtis: ignoruoti ar atsakyti. Taip pat turime nepamiršti ir pasekmių.

Ignoruoti

Jeigu vaikas uždavė klausimą – jis nenurims, kol neras į jį atsakymo. Ką reiškia ignoravimas? Postūmį atsakymo ieškoti kitur. Taip tik dar labiau žadinamas smalsumas, nes suaugusiųjų tyla dažniausiai reiškia paslaptį, uždraustą vaisių, kurio paragauti staiga tampa būtina. Ir tai gali reikšti ne vien būdą vienaip ar kitaip atsakymą rasti, bet ir išbandyti. Jeigu rūkymas ar pirmieji alkoholio gurkšniai šiais laikais jau tikrai nieko nestebina, nes dauguma šiuolaikinės kartos tėvų ir patys yra praėję šį atradimų kelią, tai nusistovėjusių socialinių normų pamatus toks ignoravimas tikrai gali sudrebinti. Translyčiai, homoseksualai, diskusijų keliantys menininkų pasirodymai, net ir kariniai konfliktai – šių dienų aktualijos, kurias aptarti kartais atrodo nepatogu. O gal ir pritrūksta žodžių, kaip tai padaryti. Visgi ignoravimas dažniausiai atveda prie interneto, kuriame atsakymų, norinčių patarti ir supažindinti rasti nesunku. Ir nesaugu.

Atsakyti

Nėra amžiaus ribos, kada neatsakomi klausimai gali prasidėti ir kada jie baigiasi. Jie gali taip ir nesibaigti. Atsakyti į juos ne visada paprasta ir ne visada tai pavyksta padaryti iš karto, tačiau tai būtina, jei norime apsaugoti vaikus ir užauginti brandžią asmenybę. Nepatogių klausimų užduoda įvairaus amžiaus vaikai, tad ir atsakymai į juos turėtų būti pagal amžių. Taip ugdome pasitikėjimą mumis, nuoširdų bendravimą. Vaikams nereikia ieškoti atsakymų už namų ribų, nes jie yra užtikrinti, kad ras juos ir čia. Atsakydami į tokius klausimus mes negriauname jų vaikiško pasaulio, negriauname iliuzijų, nežalojame. Mes tiesiog padedame jiems pasiruošti ir saugiai žengti į tą įvairų, spalvingą, gal kartais mūsų pažiūrų ir neatitinkantį pasaulį.  

Kodėl atsakyti būna sunku

Nors atsakymai į daugelį klausimų nėra sudėtingi ir suaugusieji juos gerai žino, neretai pritrūksta būdų juos išreikšti. Dažnai tam trukdo ir asmeninė nuomonė, įtaka tos aplinkos ir laiko, kuriame teko augti patiems, o neretai ir baimė. Daugelio aktualijų iki šiol nebuvo, daugelis buvo vertintos prieštaringai, į daugelį šiuolaikiniai tėvai ir patys negavo atsakymų, todėl juos teko susikurti patiems. Baimė kalbėtis gali sukelti pavojų, atskirtį, patyčias, nerimą.