Didžiausia klaida, kurią aplinkiniai daro norėdami padėti vaikui – tai spaudimas. Spaudimas įgyvendinti tikslus, spaudimas neatsilikti nuo brolių, seserų, draugų ar kolegų vaikų, lyginimas su jais klaidingai suvokiant tai kaip motyvaciją. Dažniausiai toks mūsų elgesys sukelia priešingą reakciją – vaiko apatiją, nusivylimą, savivertės problemas, nes jis nuolat yra lyginamas su kitais ir skatinamas juos vytis, o tai reiškia, kad niekada nebus toks geras, kaip kiti. Jei norime padėti vaikui geriau mokytis, kruopščiau atlikti užduotis ar įgyvendinti bet kurį kitą tikslą – turime sistemingai to siekti. Mūsų, aplinkinių, tikslas ir turi būti pagalba, o ne spaudimas.
- Aiškūs ir nuoseklūs žingsniai. Kažkodėl niekas nereikalauja ką tik gimusio kūdikio bėgioti ar važinėti dviračiu, tačiau neretai iš vaikų tikimasi, kad vos startavę jie iš karto kirs finišo liniją. Aplinkinių lūkesčiai dažnai neatitinka tikrovės, jie yra per dideli, kad vaikas sugebėtų juos pateisinti, todėl kiekvienas bandymas virsta nesėkme. Pavyzdžiui, jei pirmadienį vaikas iš testo apie garsų sistemą gavo neigiamą įvertinimą, vargu ar perrašęs darbą trečiadienį sugebės gauti dešimtuką. Tačiau jei iškelsime tikslą, kad iki trečiadienio turi išmokti balsius, iki penktadienio priebalsius, o per savaitgalį dvigarsius – misija atrodo kur kas lengviau atliekama, nes aišku kada ir ką reikia daryti. Čia gali pagelbėti ir vizualizacija – susirašyti ar iliustruoti numatytus žingsnius.
- Svarbu pasidžiaugti tuo, kas pasiekta. Vaiko pastangos turi būti pastebėtos ir apdovanotos, net jei tai ir yra praeities klaidų likvidavimas. Jei vaikas nuoširdžiai dirbo ir iki trečiadienio iš tiesų išmoko balsius – tam turi būti skiriama dėmesio, nepaisant, kad tikslas yra išsitaisyti prastą įvertinimą. Pakartojimas ar įdedamos pastangos negali būti lyginamos su bausme. Tai yra darbas, o darbas visada puošia žmogų. Prisidėkime prie vienos nuostabiausių patirčių – pažinimo džiaugsmo.
- Įsitraukimas ir bendradarbiavimas. Naivu tikėtis, kad dėl kažkokių priežasčių vaikui neatlikus ar prastai atlikus užduotis įvyks stebuklas ir viskas susitvarkys savaime. Aplinkinių įsitraukimas yra didelė dalis sėkmės, nes galime padėti išsiaiškinti priežastis, paaiškinti nesuprastus dalykus, padėti juos išmokti ar tiesiog paskatinti ir palaikyti moraliai. Tik reikėtų nepainioti palaikymo moraliai ir pačių moralų – nesėkmė jau yra savaiminė bausmė vaikui, tad iš mūsų labiausiai reikia palaikymo ir bendradarbiavimo.